Apie nuotaikos pokyčius žiemą

December 15, 2017

Tamsu, nėra nuotaikos? Ar keičiasi žmonių nuotaikos, elgsena, prasidėjus rudeniui ir vis trumpėjant dienoms? Kaip pakelti sau ūpą? Į tokius ir panašius klausimus atsakė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Elgesio medicinos instituto psichologė-psichoterapeutė Julija Gečaitė. Svarbiausia, anot pašnekovės, savęs iš anksto nenuteikti slogiai nuotaikai, tuomet ir spalvų gyvenime atsiras kur kas daugiau net ir niūriausiomis dienomis.

 

Pasikeičia gyvenimo būdas

 

Psichologė Julija pastebėjo, jog nors nuotaikų kaita rudenį labiausiai priklauso nuo žmonių asmenybės, biologinių procesų, gyvenimo konteksto, tačiau tai, kad mes tampame mažiau atsparūs niūrioms nuotaikoms, neabejotina.

„Dar kai savanoriavau „Jaunimo linijoje“ prie ragelio, prisimenu, jog sunkiausių, aukštos savižudybės rizikos skambučių sulaukdavome ne rudenį, o vasarą, kas iš pirmos pažiūros stebina.  Meik‘as Wiking‘as, garsus danų mokslininkas, tyrinėjantis laimės fenomeną, šį neįprastą dėsnį patvirtino: šiltuoju periodu, kuomet visi buriasi draugėn, vieniši žmonės, matydami kontrastą, pasijaučia dar prasčiau.“

 

Pasak psichologės, kai kurie žmonės tikisi, laukia, pradeda pastebėti ženklus, kurie rodo, kad vėl ateina „tas negeras laikas“, kuomet baigiasi visos linksmybės, atostogos. Taip jie tampa jautrūs pastebėti ženklams, kurie būtent patvirtins tokį įsitikinimą. Tai savotiškas išankstinis nusiteikimas blogai nuotaikai, savęs „užprogramavimas“.

Nėra nei blogo, nei gero oro, viskas priklauso nuo to, kokią reikšmę jam priskirsime. Kartais oro „kritikavimas“ turi ir kitą funkciją – užmegzti ryšį su kitais žmonėmis

„Kokia dažna būna pokalbių tema? Ogi orai. Kokia tikimybė, kad pažiūrėjus pro langą lietingą dieną, aš galėsiu pasiskųsti apie orą ir sulaukti pritarimo? Didelė. Tuomet mes tarsi „pagauname“ bendrą ryšį su pašnekovu, įtraukiame į bendrą nusivylimo emociją. Kita vertus žinau ne vieną žmogų, kuris džiaugiasi atėjus rudeniui, tamsesnioms dienoms, nes tuomet galima kuo puikiausiai nudirbti visus darbus, labiau susikaupti, kyla mažiau pagundų. Tokiam žmogui apniukęs oras suteikia rimties, ramybės ir nuotaikos ne tik kad negadina, o net ją kelia“, – sakė psichologė J. Gečaitė.

Taigi, neretai mes skiriame per mažai laiko patyrinėti savo požiūrį ir galimybę jį pakoreguoti, užuot kalbėję ir kritikuodami stichijas, kurių pakeisti negalime.

 

Pašnekovė pabrėžė ir tai, jog nereikia būtinai visada gerai jaustis. „Visos emocijos yra reikalingos. Mintys, kad turiu visada jaustis gerai - apgaulingos. Kai sau sakau, kad  neturėčiau „blogai“ jaustis, atsiranda antrinis stresas – kaltė, pyktis sau ar aplinkai, tad dar labiau pablogėja.

Svarbiau siekti ne visada gerai jaustis, o atpažinti kas yra vertybė, kas yra man svarbu. O kai galvojame ar siekiame to, kas gyvenime svarbu, mes gi visaip jaučiamės, ne tik laimingi būnam. Užtat mūsų stresas labiau įprasminamas“, – pasakojo Julija, pabrėžusi, jog būtina priminti sau, kad gerai yra jaustis visaip.

 

Svarbu – judėjimas

 

Taigi, ko reikia žmogui, kad jis pajaustų laimės jausmą net ir tuomet, kai dienos vis labiau praranda šviesą? Psichologė patarė, jog itin svarbus yra judėjimas. „Tam, kad žmogus turėtų gerą psichologinę sveikatą, jam būtinas fizinis aktyvumas. Žmogus nėra sukurtas būti statišku.

Tam, kad mes gerai jaustumėmės, svarbu judėti, sportuoti. Fiziologiškai taip nulemta, jog sportuojant išsiskiria nemažas endorfinų kiekis, teikiantis džiaugsmą ir pasitenkinimą. O jeigu žmogus sportuoja bent pusę metų, tai jau veikia kaip natūralus antidepresantas, padedantis užkirsti kelią arba sumažinti depresijos simptomus“

 

(Ne)sąmoningos malonios patirtys

 

Norint palaikyti šviesenę nuotaiką – malonių patirčių planavimas ir dėmesingumas joms itin reikalingas.

Daugeliui iš mūsų vasarą tai reikalauja mažiau pastangų: jau vien šiltas oras, saulė, lengvai suplanuojamas laisvalaikis gamtoje yra malonumas, kuris kartu neša ir šviesesnę nuotaiką. Atostogos padeda labiau malonias patirtis įsisąmoninti, dėmesingiau jose būti, todėl ir pilniau, sąmoningiau jas išgyventi.

 

Natūralu, kuomet rudenį daugeliui mažėja pramogų, tuomet nuotaika tampa slogesnė. Tada tik nuo mūsų pastangų priklauso, kiek malonių patirčių susiplanuosime arba savo kasdienybėje iš pažiūros nereikšmingas malonias patirtis, tokias kaip kavos ar arbatos gėrimas, prausimasis, susitikimai su draugais, atliksime dėmesingai.

Kita vertus, žmogus nėra sukurtas jaustis visada gerai. „Visos emocijos yra reikalingos. Neretai ruduo kartu su savimi atsineša rimties metą, kuomet lieka daugiau laiko pabūti su savo mintimis, tyloje, daugiau permąstyti kas man iš tikrųjų yra svarbu ir vertinga. Galbūt liūdesys, nerimas mus kviečia įsisąmoninti kas vyksta mūsų gyvenime ir daryti pokyčius savo veiksmuose, taip ruošdami erdvę prasmingesniam laikui ir kartu ateinančiai didesnei pilnatvei. Tik svarbu neužsisukti, nepaskęsti niūrių minčių rate, ieškoti kaip tuos apmąstymus perkelti į veiksmą.“, – pastebėjo Julija.

 

Kasdienis dėmesingumas - atsparumas stresui

 

Kitas dalykas, kuris žmogui gali padėti, yra Dėmesingumo įsisąmoninimo, angliškai dar vadinama „Mindfulness“ praktika, kuri padeda pažaboti mintis, valdyti stresą, įnešti daugiau sąmoningumo į kasdienį gyvenimą. „Jeigu žmonės imasi šių reguliarių praktikų, tai jam labai padeda. Dėmesingas įsisąmoninimas - tai tam tikras dėmesio mokymas vis grįžti į dabartinę akimirką, išlaikant smalsų, nevertinantį, priimantį nusiteikimą. Pavyzdžiui, geriu kavą ir stengiuosi visus pojūčius pajausti, nieko daugiau nedarydama, tik smalsiai gerdama kavą. Tas pats ir su kitom kasdienėm veiklomis. Pavyzdžiui, mes dažnai prausiamės automatiškai, bet jeigu sutelksim dėmesį, pajausim, kiek daug mums malonumo tai gali suteikti, kaip gali nuraminti mintis. Ir kartais tiek nedaug tereikia, jog žmogus pasijaustų ramesnis, atstatytų vidinį balansą“, – teigė psichologė-psichoterapeutė. Vis dėlto, nors tai skamba gana paprastai, įdiegti šias praktikas į kasdienybę nėra taip lengva, tad reguliarioms pratyboms palaikyti ir daugiau metodų išmokti rekomenduojami kursai, kurie vis labiau populiarėja ir Lietuvoje.

Dėmesingumo lavinimas - tai kaip psichologinio „imuniteto“ stiprinimas. Pašnekovė pabrėžė, jog tuomet, kai lauke tampa vėsiau, žmonės ima labiau rūpintis savo sveikata – stiprina imunitetą, geria daugiau arbatų, vartoja natūralių gamtos vitaminų. „Su psichologine sveikata – tas pats. Mes taip pat turime rūpintis savo psichohigiena, tačiau daugelis iš mūsų to nebuvome mokomi daryti, tad net nežinome, kad galime. Juk stresas visų pirma prasideda mūsų galvoje, o smegenys būti atsparesnėms įtampoms yra lavinamos“, – pastebėjo J. Gečaitė.

 

 

Apskritai, jei yra nusiteikimas – visad atsiranda būdai savijautai gerinti. Žmonėms padeda net D vitaminas, kurio trūkumas gali daryti įtakos niūresnei nuotaikai. Kita pagalbos priemonė – šviesos terapija. „Tačiau nebūtina užsiiminėti konkrečia šviesos terapija. Daugiau šviesos galima susikurti ir namuose – užsidegti daugiau šviesų, žvakių, taip susikuriant jaukumą. Tokie dalykai žmogaus protą tarsi apgudrauja“, – teigė psichologė.

 

Svarbu nepamiršti ir bendrumo jausmo, išsikalbėjimo, bendravimo. O ar visiems lengva pasidalinti savo jausmais kalbant? Ar išgirsti kitą? Psichologė Julija pripažino, kad kai kurie žmonės išties gyvena priešiškoje arba vienišoje aplinkoje ir neturi joje tokių žmonių, kurie galėtų išklausyti.

 

Smagus, bet ir streso kupinas laikas

 

Atėjus lapkričiui – tamsiausiam metų laikui, netrukus miestuose ima žibėti kitokių šviesų – kalėdinių lempučių. Kalėdų laukimas suteikia žmonėms daugiau džiaugsmo? J.Gečaitė patikino, jog šis laikotarpis yra labai dvejopas: taip, džiugu, jog draugėn susiburs artimieji, su visais bus galima pabūti, bet iš kitos pusės – tai vienas labiausiai įtemptų laikotarpių.

„Pavojinga, kai žmogus jaučia stresą ir galvoja, kad neturėtų taip jaustis per šventes. Tuomet ima jausti kaltę, kad jis nesidžiaugia, nes„juk visi džiaugiasi“. Daug kas tokią įtampą patiria, jau nekalbant apie finansinius rūpesčius, dažnai dėl metų galo sunkesnis būna laikotarpis ir darbo sferoje“, – kalbėjo Julija.

 

Mes, lietuviai, pasižymime didesniu perfekcionizmu. Dažnai stengiamės viską atlikti tobulai, nors dėl to, kad kažkas nepavyksta, nereiktų savęs graužti. Žmonės, linkę viską atlikti puikiai, pasineria į savigraužą. Net ir rinkdami artimiesiems kalėdines dovanas jie jaučia didžiulį stresą, nes ir toji dovana turi būti tobula.

Psichologė Julija priminė, kad kartais mes tiesiog pamirštam, jog jaukus pabuvimas suteikia daug laimės – jaukūs pavakarojimai, gurkšnojant arbatą, įsisupus į pledukus ar kepant įvairius kepinius. „Skandinavijos šalyse tai itin populiaru, dar vadinama „hygge“. Mes niekuo neblogesni. Taip pat tą turi, bet dažnai pamirštame. Kalėdinis laikas tam yra labai palankus, bet tokias akimirkas galima atkurti ir ne tik šiuo laikotarpiu“, – pastebėjo pašnekovė.

 

Pirmą kartą spausdintas Lietuvos pajūris: Palanga 2018, sausio mėnuo

Interviu ėmė žurnalistė R.Gedvilaitė

 

 

Share on Facebook
Share on Twitter
Please reload

 Psichologė-psichoterapeutė Julija Gečaitė

www.gecaite.com

 

 +37069991667 | gecaite.julija@gmail.com |  Bružės g. 2, Klaipėda